AKIPLOTIS – žmogaus regimasis laukas. Tai visa sritis, kurią akis gali matyti žiūrėdama tiesiai į priekį.

Akipločio tyrimo metodas vadinamas perimetrija, kuri savo ruožtu gali būti statinė ir kinetinė. Dažniausiai šiuo metu naudojami kompiuteriniai perimetrai, leidžiantys pasirinkti optimalią akipločio tyrimo programą priklausomai nuo įtariamos patologijos, išsaugoti duomenis bei atlikti statistinę pokyčių analizę.

Normoje matymo laukas iš nosies pusės yra apie 60°, iš temporalinės (išorinės) pusės ~ 90°, į viršų ~55°, apačioje ~60°. Apie 15° nuo fiksacijos taško yra fiziologinė ~6° skotoma (nedidelis akipločio defektukas), atitinkanti regos nervo disko vietą. Ji susiformuoja, nes regos nervo išėjimo iš akies vietoje nėra šviesai jautrių elementų.

Akipločio pakitimai gali atsirasti dėl akių, regos nervo ar galvos smegenų ligų ir pasireikšti regėjimo lauko susiaurėjimu ar daliniu iškritimu (skotoma). Priklausomai nuo regos kelio pažeidimo vietos, atsiranda ir būdingi specifiniai pokyčiai. Esant regos nervo uždegimui, pirmi būdingi pokyčiai atsiranda akipločio centre, ir pasireiškia paracentrinėm ar centrinėm skotomom.  Pažeidus regimosios kryžmės centrinę dalį, atsiranda bitemporaliniai (žmogus nemato abiejų akių išorinių laukų) defektai , o išorę – binazaliniai. Kai pažeidžiamas regimasis laidas, iškrenta abiejų akių vienos pusės laukas, pvz. pažeidus kairįjį regimąjį laidą, žmogus nemato abiem akim dešiniosios pusės.

Atgal