AKIS – tai regėjimo analizatoriaus periferinė dalis. Per akis žmogus gauna daugiausia visos jutimo organais gaunamos informacijos.

Šaltinis: www.wikipedia.org

Akies obuolys yra beveik sferinės formos, vidutiniškai 24 mm ilgio. Jis randasi akiduobėje ir yra tarsi „pakibęs“ ant regimojo nervo. Akies vidus užpildytas stiklakūniu, kuris palaiko akies obuolio formą. Sienelę sudaro trys sluoksniai:

1. Išorinis skaidulinis sluoksnis – tai apie 1 mm storio odena, priekyje pereinanti į skaidrią, apie 0,5 mm storio rageną. Odenos perėjimo į rageną vieta vadinama limbu.
2. Vidurinis kraujagyslinis dangalas, kurį savo ruožtu sudaro: gyslainė (kraujagyslinis darinys, kurio pagrindinė funkcija – aprūpinti akį reikalingomis medžiagomis), krumplynas (jis keičia lęšiuko formą taip dalyvaudamas akomodacijoje, bei dalyvauja intraokulinio skysčio gamyboje), rainelė (kontroliuoja patenkančio į akį šviesos srauto kiekį).
3. Vidinis sluoksnis – tinklainė – apie 0,3 mm storio, joje išsidėstę šviesai jautrios ląstelės – kūgeliai bei stiebeliai. Jautriausia šviesai yra centrinė, apie 1,5 mm pločio dalis. Nuo jos ~4,5 mm link nosies randasi regos nervo diskas – tai regimojo nervo išėjimo iš akies vieta.

Tarp ragenos ir rainelės bei lęšiuko ir rainelės susiformuoja dvi kameros, užpildytos akies skysčiu.

Krentantys į akį šviesos spinduliai yra laužiami ragenos bei lęšiuko (bendra akies laužiamoji galia yra apie 59D), ir perėję per stiklakūnį susikerta tinklainėje. Iš čia regimasis impulsas nervinėmis skaidulomis keliauja į regimuosius centrus galvos smegenyse.

Atgal