AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS (MAKULOS) DEGENERACIJA (AMD) – tai pokyčiai, atsirandantys centrinėje, šviesai jautriausioje tinklainės dalyje. Tai dažniausia regėjimo praradimo priežastis išsivysčiusiose šalyse vyresnių nei 60 metų žmonių tarpe.

Yra skiriamos dvi AMD rūšys: neeksudacinė („sausoji“) bei eksudacinė („šlapioji“) forma. Sausoji forma yra dažniau pasitaikanti, šlapia AMD sudaro tik apie 10-15% visų AMD atvejų. Abi formos beveik visada atsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys, tik ligos pradžia bei pažeidimo laipsnis gali skirtis.

Sausa AMD forma išsivysto, kai sutrikus tam tikrų medžiagų pasišalinimui, jos atsideda centrinėje tinklainės dalyje vadinamųjų drūzų pavidalu. Vien drūzos paprastai dar nesukelia matymo pablogėjimo. Procesui progresuojant vystosi tinklainės pigmentinio sluoksnio atrofija, ima blogėti rega. Vystantis eksudacinei AMD, šalia drūzų atsiranda eksudacinė tinklainės pigmentinio epitelio atšoka, po tinklaine formuojasi naujadarių kraujagyslių tinklas. Šios kraujagyslės yra trapios, labai pralaidžios skysčiui – po tinklaine gali atsirasti eksudato, kraujo.

AMD kilmė nėra  pilnai aiški. Amžinės makulos degeneracijos išsivystymo rizika didėja su amžiumi – ji dažnesnė vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių tarpe. Apie 10% žmonių, esančių 65-75 m. amžiuje, AMD pablogina centrinį regėjimą, o vyresnių nei 75 m. amžiuje net 30%.  Didesnę riziką turi asmenys, kurių šeimoje yra sergančių AMD, rūkantys, nutukę. Patebėta, kad ši liga dažniau pasitaiko tarp moterų nei tarp vyrų, bei tarp baltosios rasės atstovų dažniau nei tarp afroamerikiečių.

Pirmasis sausos AMD simptomas yra neryškus regėjimas, kuris vėliau pereina į vaizdo iškritimą, t.y. juodą dėmę regos lauko centre. Tai ypač pastebima skaitant, žiūrint į objektus iš arti. Ši forma pradžioje gali būti asimptominė, kai nustatomi pokyčiai akių dugne nesukelia nusiskundimų. Sausa forma paprastai yra lėtai progresuojanti, palengva bloginanti regėjimą daugelio mėnesių-metų bėgyje. Kartais sausa forma gali pereiti į šlapiąją AMD formą.

Eksudacinė AMD pasižymi staigesniu regos pablogėjimu, kartais kelių dienų bėgyje. Iki 90% atvejų eksudacinė AMD baigiasi aklumu. Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad linijos atrodo nelygios, iškraipytos. Blogėja regėjimas, centre matymo lauko atsiranda tamsi dėmė.
AMD nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus,  apžiūrint akių dugną išplėtus vyzdžius- centrinėje tinklainės dalyje nustatomi specifiniai pokyčiai. Atliekamas Amslerio tinklelio testas, kuris parodo centrinius regėjimo defektus. Centriniai regėjimo lauko defektai nustatomi atlikus ir perimetriją. Fluorescentinė angiografija parodo pakitusių naujadarų kraujagyslių buvimą.

Sausoji AMD nėra gydoma. Kai kurios studijos parodė didelių dozių vitaminų - antioksidantų (C, A, E) bei tam tikrų mineralų (seleno, cinko) naudą siekiant išvengti AMD bei lėtinti jos progresavimą. Svarbu vengti jau minėtų riziką didinančių faktorių. Pacientai stebimi okulisto kas 6-12 mėn. Amslerio tinklelio testas pacientui gali padėti pačiam pastebėti naujai atsiradusius centrinės regėjimo dalies pakitimus. Tada reiktų nedelsiant kreiptis į okulistą.

Eksudacinė AMD gali būti gydoma keliais būdais: lazerine fotokoaguliacija, fotodinaminiu būdu (pacientui į kraują suleidžiama speciali medžiaga, kuri susikaupia naujadarėse kraujagyslėse, o šios yra apšvitinamos diodiniu  lazeriu, sukeliant jų trombozę bei atrofiją), suleidžiant antiangiogeninių  vaistų į akies vidų. Tačiau šiuo metu tik daliai pacientų taikomas gydymas duoda ilgesnį terapinį poveikį.

Atgal