Atsiliepimai

Paklaustas, kas jį paskatino ryžtis tokiam žingsniui, niekada nestokojantis humoro Algis pajuokavo, kad metas keisti stilių. "O jei rimtai, tai regėjimo korekcijai lazeriu mane paskatino sesers pavyzdys. Seseriai pas žinomą rusų oftalmologą S. Fiodorovą prieš daugiau nei penkiolika metų buvo atlikta regėjimo korekcija chirurginiu būdu. Sesers regėjimas iki šiol puikus. Dabar - visai kitokios technologijos, tad, manau, nėra pagrindo ko nors baimintis…" - paaiškino Algis. Pasiteiravus, ar nuo šiol visiems žinomus Algio kuriamus TV laidų personažus taip pat matysime be akinių, Algis išsisuko nuo tiesaus atsakymo ir pusę lūpų prasitarė, kad visko gali būti...

Kalbiname Gintarą Ruplėną, LNK televizijos laidos "Dviračio šou" vieną kūrėjų ir personažų:
- Kodėl ryžotės regėjimo korekcijai lazeriu ir kiek laiko Jums reikėjo apsispręsti?
- Ryžausi todėl, kad mėgstu sportą, pirtį ir šiaip aktyvų gyvenimo būdą. Akinius nešiojau 20 metų ir esu patyręs visus nepatogumus, susijusius su jų nešiojimu. Tiesiog nusprendžiau, jei yra galimybė tai pakeisti, tai ko laukti? Ir pasiryžau labai lengvai.
- Ką pasakytumėte žmonėms kurie niekaip nesiryžta regėjimo korekcijai lazeriu? Ar rezultatas atsveria tą baimės ar nepatiklumo jausmą?
- Kartais reikia elgtis ryžtingai. Niekas už jus to nepadarys.O rezultatas yra maždaug toks - tarkim, jūs visą gyvenimą privalot nešiotis lagaminą, o vieną rytą prabundat ir jums jo nešiotis nebereikia. Gal ir nesunkus tas lagaminas buvo, bet laisvės pojūtis nenusakomas.
-Kaip manote, ar "Dviračio šou" žiūrovams nebus neįprasta toks pasikeitęs smalsaus Žurnalisto veidas - be akinių?
- Šou pasaulyje įprasta keisti ivaizdžius. O jeigu reikia smalsumui paryškinti akinių, ką gi, aš juos užsidėsiu, bet tik filmavimui ir be dioptrijų. Tai gali likti įvaizdžio dalimi, bet gyventi man norisi be jų.

Kalbiname Edvardą Žickų, LNK televizijos laidos "Nuo Iki" vieną vedėjų:
- Kodėl ryžotės regejimo korekcijai lazeriu ir kiek laiko Jums reikėjo apsispręsti?
- Sako, kad akiniai - įvaizdžio dalis. Gal… Bet man jie buvo našta. Turiu omeny, nuolatinius lūžimus, pametimus, o ką jau kalbėti apie stiklų rasojimą išlipant ar įlipant į mašiną, išeinant ar įeinant į kokią patalpa... Ko gero tik tie, kas nešioja akinius, supranta, ką reiškia pradėti dieną nuo akiniu ieškojimo. Tai nėra itin malonu. Apie LASIK operacijas sužinojau prieš kokius 8-erius metus, tiksliau, tai su tėvais radome straipsnį viename laikraštyje. Mama sužinojo, kad tokios operacijos tada buvo daromos tik Slovakijoje ir jų kaina abiems akims siekė apie 2000 dolerių. Įspūdingi pinigai. Apie tai, kad jos atliekamos Lietuvoje išgirdau prieš keletą metų. Ilgai svarsčiau ar verta, kas bus ir pan. Nuėjau tyrimams ir pasiryžau po poros savaičiu darytis korekciją.
- Ką pasakytumėte žmonės kurie niekaip nesiryžta regėjimo korekcijai lazeriu? Ar rezultatas atsveria tą baimės ar nepatiklumo jausmą?
- Nežinau, ar galima kažką pasakyti nesiryžtantiems, nes tai, vienok individualus kiekvieno reikalas, ir apsispręsti turi kiekvienas pats. Baimė? Meluočiau, jei sakyčiau, kad jos nėra. Yra ir didele, juk akys - vieni svarbiausių žmonių organų. Ar atsveria? Kol kas viskas puiku. Matau gerai, nors kurį laiką išties buvo keista, kad nebereikia akinių, bet pripratau...
- Kaip manote, ar laidos „Nuo Iki” žiūrovams nebus neįprasta pasikeitęs vieno iš laidos autorių stilius - veidas be akinių?
- Jau keletą kartų išgirdau klausimą "kur dingo jo akiniai, ar jis su lęšiais?" Ir pačiam buvo keista matyti save be JŲ... Man tai - komfortas, o žiurovams - manau, naujovė. Juokauju... Nemanau, kad tai, ar nešioji akinius, ar ne, labai keičia tavo stilių. Paprasčiausiai, pradžioje tai kažkas neįprasto, vėliau - lyg ir nieko naujo.

Asta Pilypaitė, žinoma POP dainininkė:
…Su akiniais jaučiausi nekaip…, su kontaktiniais lęšiais turėdavau daug vargo: koncertų metu dūmai grauždavo akis, problemos su makijažu… Išgirdusi apie akių trumparegystės korekciją lazeriu, tvirtai nusprendžiau visam laikui atsikratyti akinių… …Ne. Baisu nebuvo. Praėjus vos savaitei po operacijos, mačiau puikiai. Gyvenimas be akinių tiesiog daug paprastesnis.

Ilona Tamoševičiūtė, studentė, 23 m.:

Nuo 10 klasės pradėjau nešioti kontaktinius lęšius ir nešiojau juos visą laiką iki operacijos. Iš pradžių man labai patiko kontaktiniai lęšiai, džiaugiausi, kad nereikia nešioti akinių, bet palaipsniui tie lęšiai ėmė pabosti, nes nuolat reikėjo saugotis, nebūti rūkomoje aplinkoje, kiekvieną vakarą išsiimti, kiekvieną rytą įsidėti ir taip visą laiką. Visa tai tęsėsi iki tol, kol nesužinojau, kad yra atliekamos akių operacijos lazeriu. Tuomet ryžausi ir aš šiai operacijai. Pamaniau, kad reikia pabandyti ir visam gyvenimui atsisakyti kontaktinių lęšių. Man buvo atlikta operacija "lasik". Operacija truko neilgai, apie 5-6 minutes vienai akiai. Nemaloniausia buvo, kai buvo nupjaunamas lopinėlis, nes tuo metu jaučiau perštėjimą ir nedidelį skausmą, bet tai trunka tik porą sekundžių, todėl nereikėtų to bijoti. Taip pat yra sunkoka nuolat stebėti raudoną tašką, nes žvilgsnis vis klaidžioja kitur, bet man visa tai padėjo įveikti didelis noras ir užsispyrimas. Po operacijos buvau perspėta, kad akys bus jautrios ir dirglios šviesai, bet visa tai išgyvenau nesunkiai ir jau vakare galėjau truputį žiūrėti televizorių. Netgi pirmą operacijos dieną pastebėjau, kad jau matau kur kas geriau, bet tik nelabai ryškiai. Bet tas ryškumas kiekvieną dieną gerėjo ir jau po 5-7 dienų aš jaučiausi gerai, nes be lęšių žiūrėjau televizorių, aišku, tik skaityti nelabai galėjau, bet tai nesutrukdė gyventi visavertį gyvenimą. Ir taip kiekvieną dieną mano regėjimas vis gerėjo ir po mėnesio jau puikiai mačiau į tolį, galėjau ir skaityti, ir dirbti kompiuteriu. Jaučiuosi puikiai ir esu patenkinta, kad ryžausi šiai operacijai.

Interviu su mūsų pacientu, Lietuvos valstybinio operos ir  baleto teatro solistu Nerijumi Juška:

Po akių operacijos N.Juška ant scenos lips drąsiau

Mūsų pacientams uždavėme keletą klausimų:
1. Kodėl nutarėte pasidaryti šią operaciją?
2. Ką jautėte per operaciją ir tuojau po operacijos?
3. Kada pradėjote gerai matyti ir kaip matote jau sugijęs (-usi)?
4. Ką jūsų gyvenime pakeitė ši operacija?


Tomas Bielskis, dizaineris, 31 m.

1. Su akiniais jausdavausi varžančiai, be to, mėgstu aktyvų poilsį. Norėjau vėl žaisti futbola, aktyviai sportuoti ir t.t.
2. Per operacija skausmo nejaučiau, bet malonumo nebuvo. Kai krapštėsi po mano akis, laukiau, kad greičiau viskas pasibaigtų. Po operacijos jaučiausi normaliai, truputį išgėriau ir palinkėjau sau sėkmės.
3. Rezultatai pradėjo matytis jau po pirmos savaitės po operacijos ir gerėjo su kiekviena diena. Tai buvo malonus jausmas!
4. Gyvenimas tapo mielesnis, pasidariau labiau pasitikintis savimi. Netrukus pasiūlė gerą antraeilį darbą. Dabar esu patenkintas ir labai Jums dėkingas. Kaip minėjau, būdamas Vilniuje norėčiau pakviesti Jus pietų ar vakarienės. Būčiau laimingas galėdamas bent taip išreikšti padėką.

Gintarė Alasauskytė, TV žurnalistė, 19 m.

1. Prieš nuspręsdama pasidaryti operaciją, jaučiau didelį diskomfortą dėl akinių: buvau įsitikinusi, kad atrodau su jais prastai ir nesijaučiau pilnaverte. Neidavau į diskotekas, nes akiniai bet kada galėjo nukristi, sudužti, o jei eidavau šokti be akinių, tai nelabai matydavau, kur einu, tad vis už ko nors užkliūdavau. Tas pats ir dėl vaikščiojimo mieste, darbe ar kitur: būdama su akiniais bijojau pažvelgti žmonėms į akis, o jei juos nusiimdavau - nieko nematydavau ir dažnai praeidavau pro pažįstamą žmogų su juo net nepasisveikinusi, dėl ko vėliau sulaukdavau daug priekaištų.
2. Operacijos visiškai nebijojau, nes noras matyti geriau nei iki tol buvo stipresnis už visas baimes, tad operacijos metu buvau visai rami ir atsipalaidavusi, nejaučiau nei skausmo, nei diskomforto. Tuoj pat po operacijos taip pat nejaučiau skausmo, tiesa, vėliau, kai praėjo nuskausminamųjų poveikis, atsirado jausmas lyg į akis būtų kas įkritę. Tai truko keletą dienų: akys buvo jautrios šviesai, vokai užtinę ir visą laiką merkėsi akys. Į darbą grįžau praėjus keturioms dienoms po operacijos.
3. Geriau matyti pradėjau iš karto, skirtumas buvo akivaizdus. Net ir tą laiką, kai akys bijojo šviesos, net ir tamsoje daiktus įžiūrėjau geriau nei iki tol. Grįžusi į darbą nei karto nepagalvojau, kad reikia akinių ar kad blogai matau. Tiesa, kurį laiką vaizdas kartais tarytum liedavosi, vėliau tai praėjo ir dabar matau visu 100 procentų. Jokių nusiskundimų dėl regėjimo neturėjau ir kol kas neturiu. Tikuosi ir neturėsiu...
4. VISKĄ... Ėmiau daug daugiau pasitikėti savimi, jaustis gražesne ir geresne, dingo nepilnavertiškumo jausmas. Nebebijojau pažvelgti žmonėms į akis, o tai padėjo kilti karjeros laiptais. Pradėjau skaityti žinias, rodytis tiesioginiame eteryje, ko niekada, turbūt, nebūčiau išdrysusi padaryti būdama su akiniais. O ir niekas, turbūt, pasiūlę nebūtų. Asmeniniame gyvenime smarkiai padidejo žavesys bei atitinkamai gerbėjų skaičius. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad pagaliau įgyvendinau vieną didžiausių svajonių savo gyvenime ir drąsiai galiu pasakyti, kad dabar pasaulis priklauso man...!

Pacientų mintys ir atsakymai pateikti originalo kalba.