EPISKLERITAS – tai paviršinių odenos sluoksnių uždegimas. Dažniausiai pasitaiko darbingo amžiaus žmonėms. Episklerito priežastys įvairios:

• Uždegiminės jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, mazginis poliarteritas, sisteminė vilkligė, Wegenerio granuliomatozė);
• Podagra;
• Infekcinės ligos (Herpes zoster  ar Herpes simplex viruso infekcija, Laimo liga, sifilis);
• Idiopatinis skleritas (uždegimą sukėlusi priežastis lieka neaiški);
• Kitos ligos (atopija, uždegiminė žarnyno liga).

Episkleritas prasideda ūmiu paraudimu (dėl episklerinių kraujagyslių išsiplėtimo) bei nedideliu vienos ar abiejų akių skausmu. Paraudimas gali būti tik nedidelio ploto (sektorinis, pasitaiko dažniau) ar difuzinis. Čiuopiant akį per voką jaučiamas skausmingumas. Išskyrų nebūna, matymas lieka nepakitęs. Būdingi ligos pasikartojimai, eiga vangi, besitęsianti keletą savaičių. Jei vystosi mazginis episkleritas, pažeidimo vietoje susiformuoja vienas ar keli smulkūs rausvi mazgeliai, kurie čiuopiant per voką yra skausmingi. Episkleritui būdinga, kad sulašinus kraujagysles sutraukiančių vaistų pažeistas plotas pabala (skirtingai nei esant gilesnių odenos sluoksnių pažeidimui).

Gydomas episkleritas skiriant dirbtines ašaras, vietinius priešuždegiminius bei hormonų lašus. Kartais skiriami ir geriami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai.

Atgal