FOTODINAMINĖ TERAPIJA (FDT) – tai fotocheminių reakcijų naudojimas gydant gėrybinius ir piktybinius darinius. Fotodinaminė terapija atliekama dviem etapais: pirmiausia fotosensitizuojanti medžiaga yra suleidžiama į organizmą, dažniausiai per veną, ir ji pasisavinama greitai besidauginančių ląstelių. Antru etapu fotosensitizuojanti medžiaga yra akyvuojama specifinio bangos ilgio šviesa, fotodinaminės reakcijos pasekoje suardomi pakitę audiniai. Kadangi naudojama medžiaga yra absorbuojama išskirtinai hiperproliferacinių audinių, šalia esančių struktūrų pažeidimo tikimybė yra minimali. FDT pirmiausia buvo pradėta naudoti vėžinių susirgimų gydymui (1981 m.)

Oftalmologijoje FDT naudojama gyslainės neovaskuliarizacijai gydyti – kai centrinėje tinklainės dalyje auga nekokybiškos, pralaidžiom sienelėm kraujagyslės, lemiančios ryškų regos praradimą. Kaip fotosensitizuojanti medžiaga yra naudojamas verteporfinas (Visudinas). Amžinės geltonos dėmės degeneracijos sukeltai gyslainės neovaskuliarizacijai gydyti verteporfinas aprobuotas JAV 2000 metais. Per 10 minučių suleistas į veną jis susikaupia pakitusiuose kapiliaruose. Po penkių minučių pažeidimo vieta yra veikiama diodinio lazerio šviesa (689 mikronai). Fotodinaminės reakcijos pasekoje susiformavę laisvieji radikalai bei deguonis sukelia patologinių kraujagyslių trombozę, o sveikieji audiniai yra išsaugomi. Verteporfinas yra gan greitai pašalinamas iš organizmo, kelias dienas išlieka padidėjęs odo jautrumas. Tyrimų rezultatai rodo, kad didesnei daliai gydytų pacientų regos aštrumas išlieka stabilus keletą metų, nors regos pagerėjimas stebėtas tik išskirtinais atvejais.

Atgal