GONIOSKOPIJA – tai akies tyrimo metodas, kurio metu specialių lęšių pagalba apžiūrimas kampas tarp rainelės ir ragenos – vertinamas jo plotis bei struktūros. Šis kampas svarbus tuo, kad per jame esančias struktūras iš akies nuteka didžioji intraokulinio skysčio dalis.

Gonioskopija gali būti atliekama diagnostiniu tikslu (dažniausiai įtariant glaukomą ar ja sergant) ar chirurginiu tikslu (kad atlikti lazerinę trabekuloplastiką ir goniotomiją, t.y. procedūras, gerinančias akies skysčio nutekėjimą). Šis tyrimas gali būti atliekamas tiesioginiu ar netiesioginiu gonioskopu, naudojant vietinę anesteziją.

Tiesioginė gonioskopija parodo tiesioginį priekinės kameros kampo vaizdą ir gali būti naudojama diagnostiniais ar chirurginiais tikslais. Šiam metodui nereikalinga plyšinė lempa, pacientas tyrimo metu turi gulėti, todėl tiesioginė gonioskopija faktiškai netaikoma ambulatorinėm sąlygom.

Netiesioginė gonioskopija parodo veidrodinį priešingo kampo atvaizdą, ir atliekama tik prie plyšinės lempos. Tam naudojami Zeiss keturių veidrodžių, Goldmann trijų veidrodžių gonioskopai. Apžiūrint priekinės kameros kampą, matomos jo struktūros bei vertinamas kampo plotis, kuris gali būti šešių laipsnių. Plačiausias (IV°) kampas 35-45° paprastai matomas trumparegėse akyse, ar akyse be lęšiuko – tokiu atveju matomos visos kampo struktūros. Kai struktūros nematomos, bet nėra kontakto tarp rainelės ir ragenos, kampas vadinamas plyšiniu, ir jis turi padidintą riziką staiga užsidaryti bei sutrikdyti akies skysčio nutekėjimą. 0° kampas – tai jau uždaras kampas dėl rainelės-ragenos kontakto.

Atgal