HIPERTENZINĖ RETINOPATIJA – tai sisteminės arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) sukelti pakitimai akių tinklainėje. Arterinės hipertenzijos priežastys gali būti feochromacitoma, inkstų ar antinksčių ligos, eklampsija ar pirminė hipertenzija – kai nėra ją sukėlusios priežasties. Pokyčiai akių dugne nustatomi iki 90% pacientų, sergančių hipertonine liga. Jie susiję su ligos trukme, kraujospūdžio lygiu bei nepriklauso nuo hipertonijos priežasties.

Pokyčius tinklainėje sukelia trys patologiniai mechanizmai: arterijų spazmas, sklerozė bei padidėjęs arterijų sienelės pralaidumas. Šie pokyčiai, paprastai stebimi abiejose akyse, nesukelia jokių simptomų, nors kartais gali sąlygoti matymo pablogėjimą. Apžiūrint akių dugną pirmiausia stebimas arterijų susiaurėjimas, venų išsiplėtimas (pakinta arterioveninis santykis), arterijų sienelės storio netolygumas, padidėjęs vingiuotumas, ypač centrinėje tinklainės dalyje (Gvisto simptomas). Tai tinklainės hipertoninės angiopatijos požymiai. Vėliau atsiranda arteriosklerozės požymių: arterijos įgauna specifinį blizgesį („vario“, „sidabro“ vielos simptomas). Stebimi specifiniai pokyčiai arterijos bei venos susikirtimo vietoje (Salius simptomas). Ši stadija vadinama tinklainės hipertonine angioskleroze. Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo formuojasi kraujosruvos tinklainėje, vadinami kietieji eksudatai, paburksta tinklainė. Esant užsitęsusiai hipertenzijai atsiranda vatą primenantys židiniai – nervinių skaidulų sluoksnio infarktai. Tai hipertoninės retinopatijos stadija. Esant labai aukštam kraujospūdžiui paburksta regos nervo diskas, retai galimas pakraujavimas į stiklakūnį – vystosi hipertoninė neuroretinopatija.

Pokyčiai tinklainėje nėra gydomi, jie atspindi arterinės hipertenzijos eigą bei išreikštumą.

Sergantiesiems arterine hipertenzija dažniau pasitaiko ir kitos akių ligos: tinklainės venos ar arterijos užsikimšimas, priekinė išeminė optinė neuropatija, akių judinamuosius raumenis įnervuojančių nervų paralyžius.

Atgal