KERATITAS – ragenos uždegimas, sąlygotas infekcinių ar neinfekcinių veiksnių. Keratitą gali sukelti  bakterijos (stafilokokai, streptokokai, pseudomonos ir kt.), grybeliai, pirmuonys (acanthamoeba), virusai (herpes), sisteminės autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė, Wegener granuliomatozė), sisteminės infekcinės ligos (sifilis, tuberkuliozė). Kai kurių keratitų kilmė neaiški ( pvz. Mooren opos, Tigesono paviršinio keratito).

Rizikos faktoriai keratitui išsivystyti yra kontaktinių lęšių nešiojimas (ypač pažeidžiant rekomenduojamą jų nešiojimo režimą), akies paviršiaus ligos – sausos akies sindromas, nepilnas užsimerkimas, akies trauma.

Uždegimas ragenoje sukelia akies skausmą, dažnai stiprų, ašarojimą, šviesos baimę, akis nori užsimerkti. Paprastai atsiranda akies paraudimas, ypač išreikštas srityje apie rageną, pablogėja matymas. Ragenoje kartais susiformuoja infiltratas, kuris retkarčiais gali būti matomas ir plika akimi. Uždegimui kartojantis ar ilgai užsitęsus, į rageną įauga kraujagyslės.

Keratitas diagnozuojamas remiantis anamneze, išorinės akies apžiūros metu įvertinus pakitimus ragenoje bei gilesnėse terpėse, patikrinus ragenos jautrumą. Kartais sukėlėjui nustatyti imamas ragenos nuograndų tepinėlis bei atliekamas pasėlis.

Keratitas gydomas skiriant vietinius bei kartais sisteminius antibakterinius, priešuždegiminius, vyzdį plečiančius medikamentus. Uždegimui pasibaigus ragenoje gali likti įvairaus intensyvumo drumstelė.

Atgal