KERATOKONUSAS – neuždegiminės kilmės, paprastai abipusis bei progresuojantis netaisyklingas ragenos išsigaubimas. Centrinėje bei paracentrinėje dalyje ragena plonėja ir įgauna netaisyklingo kūgio formą. Keratokonusas paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvame suaugusiame amžiuje ir lėtai progresuoja, tačiau bet kuriuo metu jo progresavimas gali sustoti. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys, tik skirtingu laiku. Keratokonuso priežastys nėra pilnai aiškios, manoma, kad įtakos turi paveldimumas. Tačiau pastebėta, kad rizika vaikams susirgti šia liga yra tik 10% - liga gali būti perduota autosominiu dominantiniu keliu su nepilna penetracija. Keratokonusas dažniau pasitaiko tarp asmenų, kuriems yra ir kitų įgimtų pakitimų: tarp sergančiųjų Dauno, Turnerio, Marfano sindromu, esant pigmentiniam retinitui, Leberio įgimtai amaurozei (aklumui).

Liga prasideda blogėjančiu matymu dėl progresuojančios trumparegystės ir astigmatizmo, kurį sunku pagerinti optinėm priemonėm – akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Ūmus ragenos paburkimas gali sąlygoti staigų ir ryškų regos pablogėjimą, akių skausmą, paraudimą, šviesos baimę. Tiriant nustatomas netaisyklingas astigmatizmas (atlikus videokeratografiją), būdingi pokyčiai ragenoje: vertikalios linijos užpakaliniuose ragenos sluoksniuose (Vogto strijos), epiteliniai geležies depozitai kūgio bazėje (Fleišerio žiedas), apatinio voko išsigaubimas žiūrint žemyn (Munsono požymis), paviršiniai ragenos randai. Tiriant akies refrakciją matomas netaisyklingas retinoskopo refleksas.

Esant keratokonusui yra taikomi įvairūs korekcijos metodai – pradžioje akiniai bei minkšti kontaktiniai lęšiai, vėliau kieti kontaktiniai lęšiai. Kai liga labai pažengusi, kontaktiniai lęšiai netoleruojami ir negali užtikrinti optimalaus regėjimo, atsiradus randams ragenoje yra taikomas ragenos persodinimas.

Atgal