KOLOBOMA – terminas, nurodantis įgimtą voko ar akies struktūros vystymosi defektą. Ji būna įgimta ir gali būti paveldėta ar atsirasti spontaniškai. Koloboma gali būti kaip atskiras struktūros vystymosi defektas ar būti dalis sisteminių daugybinių pakitimų (širdies, nervų, šlapimo sistemos, ausų anomalijų).

Voko koloboma pasitaiko retai, gali būti vienpusė ar abipusė, viršutinio (dažniau) ar apatinio voko. Viršutinio voko kolobomos (vokas yra nesuaugęs) esti dažniau tarp vidurinio ir vidinio voko trečdalių, kartais susiję su Goldenharo sindromu. Apatinio voko defektai pasitaiko tarp vidurinio ir išorinio trečdalio ir gan dažnai susiję su sisteminiais pokyčiais. Voko defektas gydomas chirurgiškai.

Rainelės koloboma – tai defektas apatinėje rainelės dalyje. Vyzdys atrodo netaisyklingas, ištemptas žemyn. Jei nenustatoma pokyčių kitose akies struktūrose, vien rainelės koloboma paprastai neturi įtakos matymui.

Lęšiuko koloboma – lešiuko defektas apatinėje ekvatoriaus dalyje, čia nebūna ir lęšiuką laikančių raiščių. Kartais kartu esti ir rainelės ar akių dugno kolobomos.

Chorioretinalinė koloboma (gyslainės-tinklainės) nustatoma paprastai kitais atžvilgiais sveikiems asmenims. Apžiūrint akių dugną, apatinėje dalyje randama balta sritis. Kartais koloboma gali apimti ir regimąjį nervą ir ryškiai įtakoti matymo pablogėjimą.

Esant regos nervo kolobomai matymas paprastai žymiai sumažėjęs. Akių dugne nervo srity stebima dubens formos balta įduba, decentruota žemyn, o normalus nervinis audinys likęs tik viršutinėje dalyje. Kartu gali būti kitos akies kolobomos. Galima serozinė geltonos dėmės atšoka. Regimojo nervo koloboma neretai susijusi su sisteminėm anomalijom: chromosominėm (Patau, Edvardo sindromai), centrinės nervų sistemos anomalijom, Goldenharo, Aicardi sindromais, ir kt.

Atgal