LĘŠIUKAS – akies viduje, už rainelės esanti abipus išgaubto stikliuko formos struktūra, tarsi kabanti ant saitų, kurie savo ruožtu tvirtinasi prie krumplyno. Priekinis lęšiuko paviršius yra plokštesnis, o užpakalinis labiau išsigaubęs. Lęšiukas yra skaidrus, vidutiniškai 4 mm pločio ir 9 mm diametro. Jo svoris priklauso nuo amžiaus: naujagimio lęšiukas sveria apie 65 g, o brandžiame - apie 200 g ir daugiau.  Lęšiukas sudarytas iš vandens (apie 65%) ir baltymų (35%) bei įvairių mineralų, kaip ir kituose žmogaus kūno audiniuose. Jame nėra kraujagyslių, nervinių skaidulų.

Lęšiukas labai svarbus akies optinei sistemai – jis laužia šviesos spindulius bei dalyvauja akomodacijoje – keičiantis lęšiuko išgaubtumui akis gali gerai matyti įvairiu atstumu. Dažniausiai pasitaikanti lęšiuko liga yra katarakta – tai drumsčių atsiradimas lęšiukyje, paprastai vyresniame amžiuje. Galimi ir įgimti lęšiuko pakitimai: lęšiuko koloboma (formos defektas), lentikonusas (lokalus lęšiuko priekinio ar užpakalinio paviršiaus kūgio formos išsigaubimas), įgimta afakija (lęšiuko nebuvimas), mikrosferofakija (mažo skersmens rutulio formos lęšiukas).

Atgal