OFTALMOPLEGIJA – akies raumenų paralyžius, nejudrumas. Pilna oftalmoplegija atsiranda, kai pažeidžiami III, IV, VI galviniai nervai. Tada akis yra visai nejudri, neakomoduoja, vyzdys išsiplėtęs, išnykusi tiesioginė bei netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą, nusileidęs viršutinis vokas. Terminas išorinė oftalmoplegija naudojamas, kai yra tik judesių sutrikimas (pilnas ar dalinis, kai pažeidžiami ne visi akies judinamuosius raumenis įnervuojantys nervai), o vyzdžio forma bei reakcija į šviesą nepakinta. Vidinė oftalmoplegija nurodo, kad yra ir vyzdžio reakcijos pakitimai.

Oftalmoplegiją  gali sukelti daug priežasčių:

• Pokyčiai kaverninio sinuso srity: karotido-kaverninė fistulė, kaverninio sinuso srities  augliai (meningeoma, kraniofaringeoma, hipofizės adenoma), metastazės į kaverninį sinusą (nazofaringealinė karcinoma, plaučių augliai), kaverninio sinuso trombozė, Tolosa-Hunt sindromas. Esant patologijai kaverninio sinuso srity, simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokie nervai pažeisti. Gali būti dvejinimasis, nusileidęs vokas, platus vyzdys, veido skausmas, išverstakumas.
• Sunkioji miastenija (Myasthenia gravis). Tai autoimuninis susirgimas, paliečiantis jauno amžiaus žmones. Liga gali pasireikšti akių simptomais, tokiais kaip dvejinimasis, vokų nusileidimas, akies žiedinio raumens silpnumas, vyzdžio reakcija lieka normali. Gali sutrikti rijimas, atsiranda skeleto raumenų silpnumas. Miastenijai būdingas simptomų išryškėjimas vakare, esant nuovargiui. Diagnozuojama atlikus specifinius testus.
• Lėtinė progresuojantis išorinė oftalmoplegija – palaipsniui sutrinka abiejų akių judesiai, nusileidžia viršutinis vokas, nusilpsta akies žiedinis raumuo.
• Smegenų kamieno patologija (augliai, kraujagyslių pokyčiai)
• Akiduobės ligos (endokrininė oftalmopatija, miozitas, idiopatinė uždegiminė akiduobės liga, akiduobės augliai) – be akių judesių sutrikimo gali būti stebimas išverstakumas, junginės paburkimas, regos nervo pažeidimo simptomai).

Atgal