OPTINĖ NEUROPATIJA – tai regos nervo pažeidimo sukelti simptomai. Pagal nervo pažeidimą sukėlusias priežastis, skiriamos tokios optinės neuropatijos:

1. Arteritinė išeminė optinė neuropatija – pasitaiko apie ketvirtadaliui pacientų, sergančių gigantinių ląstelių arteritu. Tai sisteminė liga, kuriai būdingas vaskulitas, t.y. kraujagyslių uždegimas, apimantis dažniausiai miego arterijos šakas. Vidutinis sergančiųjų amžius apie 72 metai, serga vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, moterys dažniau nei vyrai. Tai yra gan retas autoimuninis susirgimas, kurio priežastys nėra aiškios. Arteritinę išeminę optinę neuropatiją sukelia užpakalinių trumpųjų krumplyno arterijų užsikimšimas. Ji pasireiškia staigiu neskausmingu neprogresuojančiu regos praradimu – dažnai žmogus mato tik pirštus prieš akį. Pradžioje pažeidžiama viena akis, bet greitai gali būti pažeidžiama ir kita akis. Būdingi tipiški akipločio defektai, centrinės tinklainės arterijos okliuzija, akies atitraukiamojo nervo paralyžius. Būna bendriniai simptomai: galvos odos skausmingumas (pavyzdžiui šukuojantis), pečių bei klubų skausmas (reumatinė polimialgija), skausmingas kramtymas, galvos skausmas, svorio bei apetito netekimas, karščiavimas, išryškėjusi smilkinio arterija. Apžiūrint akių dugną matomas paburkęs regos nervo diskas, dažnai su kraujosruvomis. Paburkimui praėjus vystosi regos nervo disko atrofija. Diagnozė nustatoma atlikus smilkinio arterijos biopsiją. Gydoma sisteminiais kortikosteroidų preparatais. Regėjimo prognozė bloga.
2. Nearteritinė išeminė optinė neuropatija – pasireiškia taip pat staigiu neskausmingu regos praradimu, tačiau ne taip išreikštai, kaip arteritinės išeminės optinės neuropatijos atveju. Atsiranda akipločio, spalvų juslės pokyčiai, atslūgus regos nervo disko paburkimui vystosi regos nervo disko atrofija. Pasitaiko 40-60 metų amžiuje, dažniausiai pažeidžiama viena akis. Šios neuropatijos priežastys nėra pilnai aiškios, riziką jai atsirasti didina diabetas, arterinė hipertenzija, arteriosklerozė. Gydoma sisteminė liga, skiriamos mažos dozės aspirino. Apie 40% pacientų per pirmus 3-6 mėnesius stebimas regos gerėjimas. Apie trečdaliui pacientų neuropatija pasikartoja kitoje akyje kelių mėnesių ar metų bėgyje.
3. Įgimtos optinės neuropatijos: Leberio paveldima optinė neuropatija – mitochondrinės DNR mutaciją motinos perduoda savo palikuonims. Paprastai prasideda jauniems vyrams, 15-30 metų amžiuje greitai progresuojančiu neskausmingu vienos, po kiek laiko ir kitos akies regos blogėjimu. Regos aštrumas paprastai mažesnis nei 0,1, būna centriniai akipločio defektai. Diagnozė patvirtinama nustačius būdingas Leberio mutacijas tiriant kraują. Gydymo nėra; Dominantinė optinė neuropatija – vystosi 4-8 metų vaikams. Būdingas vidutiniškai išreikštas lėtai progresuojantis matymo pablogėjimas (regos aštrumas 0,5-0,1), centriniai akipločio defektai, spalvų juslės sutrikimas (mėlynos-geltonos).
4. Toksinė/Metabolinė optinė neuropatija – vystosi piktnaudžiaujant tabaku, alkoholiu, esant vitamino B1 deficitui, sergant pjautuvine anemija, vartojant ilgą laiką kai kuriuos vaistus (chloramfenikolį, etambutolį, izoniazidą ir kt.). Būdingas abipusis neskausmingas progresuojantis regos pablogėjimas (iki regos aštrumo 0,1), susilpnėjusi spalvų juslė, abipusiai centriniai regos lauko defektai. Gydoma pokyčius sukėlusi liga. Regos prognozė dažnai gera, nors matymo atsistatymas labai lėtas. Pažengusiais atvejais rega lieka bloga dėl išsivysčiusios regos nervo atrofijos.
5. Radiacinė optinė neuropatija – vystosi praėjus 1-5 metams po akies, akiduobės, nosiaryklės švitinimo. Atsiranda dažnai ryškus matymo pablogėjimas, būdingi regos nervo disko pokyčiai.

Atgal