PAPILEDEMA – tai regos nervo disko paburkimas dėl padidėjusio intrakranijinio spaudimo. Ši būklė gali išsivystyti per kelias valandas ar savaites. Skirtingai nei esant nervo paburkimui dėl kitų priežasčių, regos aštrumas esant ūmiai papiledemai paprastai išlieka geras.

Papiledemos priežastys gali būti įvairios: icms_selflink page="300" text="idiopatinė intrakranijinė hipertenzija"}, hidrocefalija, centrinės nervų sistemos infekcija – meningitas ar meningoencefalitas, intrakranijiniai (galvos smegenų)  augliai, subarachnoidinės hemoragijos, kraniosinostozė, kai kurių vaistų vartojimas.

Dėl padidėjusio intrakranijino slėgio atsiranda galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Kai kuriems pacientams atsiranda dvejinimasis, praeinantis matymo pablogėjimas, trunkantis sekundes, rūkas, susiaurėja akiplotis.

Ūmi papiledema sukelia regos nervo disko paraudimą, išsiplečia disko paviršiaus kapiliarai, gali atsirasti kraujosrūvų, paburksta peripapiliarinis nervinių skaidulų sluoksnis, diskas atrodo pakilęs, ribos neaiškios. Dingsta spontaninė venų pulsacija – tačiau jos nebūna ir apie 20% sveikų žmonių. Optinio nervo funkcijos, kaip regos aštrumas ar spalvų juslė paprastai normalios, vyzdžių reakcijos geros, akiplotyje gali būti nustatoma paplatėjusi akloji dėmė. Papiledemai užsitęsus mėnesius ar metus, regos nervo funkcija gali pablogėti, regos nervo disko paraudimas nyksta, paburkimas tampa blyškus. Dėl lėtinės eksudacijos formuojasi disko pseudodrūzos. Esant lėtinei papiledemai akiplotyje atsiranda lanko tipo skotomos, bendras lauko susiaurėjimas periferijoje ar iš nazalinės pusės.

Įtarus papiledemą, ji turi būti skiriama nuo pseudopapiledemos ir regos nervo disko paburkimo, kurį gali sukelti kitos įvairios priežastys (optinis neuritas, išeminė optinė neuropatija, uveitas, endokrininė oftalmopatija).

Nustačius papiledemą reikalingas skubus ištyrimas dėl galvos smegenų auglių.