PIGMENTINIS RETINITAS – tai grupė paveldimų tinklainės degeneracijų, kurioms būdingas progresuojantis tinklainės fotoreceptorių funkcijos sutrikimas bei tam tikrų tinklainės sluoksnių atrofija. Šios degeneracijos paveldimos autonominiu dominantiniu, autosominiu recesyviniu keliu, ar paveldėjimas susijęs su X chromosoma. Trečdaliu atvejų šeimoje sergančių pigmentiniu retinitu nenustatoma. Autosominiu dominantiniu keliu paveldima liga sudaro apie 43% visų atvejų ir turi geriausią prognozę, o su X chromosoma susijusi forma reta, bet greitai progresuojanti – ji anksti  sukelia didelius pakitimus tinklainėje.

Liga prasideda blogėjančiu naktiniu matymu ir palaipsniui siaurėjančiu akipločiu. Tarp sergančiųjų pigmentiniu retinitu trisdešimtmečių, apie 75% jau turi tamsinės adaptacijos sutrikimų. Ligai būdinga, kad pažeidžiamos abi akys.

Liga diagnozuojama ištyrus akiplotį (nustatomas koncentrinis susiaurėjimas), akių dugną (nustatomi specifiniai pokyčiai – susiaurėję arteriolės, specifinės pigmento sankaupos, „vaškinis“ regimojo nervo diskas), atlikus elektroretinogramą (fotoreceptorių funkcija sumažėjusi ar jos nėra ) – šio tyrimo metu liga gali būti nustatoma dar nesant akių dugno pakitimų.

Tarp sergančiųjų pigmentiniu retinitu dažniau pasitaiko ir kitos akių ligos – trumparegystė, keratokonusas, užpakalinė subkapsulinė katarakta, atviro kampo glaukoma.

Pigmentinis retintas nėra išgydomas. Kai kurios studijos parodė didelių vitamino A dozių naudą sulėtinant pakitimus tinklainėje.

Prognozės požiūriu - tai liga, galinti sąlygoti regos praradimą. Apie 25% pacientų darbingame amžiuje išlieka pakankamas regėjimas, leidžiantis dirbti, nepaisant ryškių pakitimų elektroretinogramoje ar akiplotyje. Didelės dalies vyresnių nei 50 m. žmonių regėjimas labai blogas.

Atgal