Grotelinė – AD keliu paveldima distrofija, kurios simptomai gali būti įvairiai išreikšti. Ragenoje atsiranda linijų pavidalo pokyčiai, ovalios subepitelinės baltos dėmės. Difuzinis priekinės stromos drumstėjimas atsiranda anksti. Pakitimai lokalizuojasi daugiau ragenos centre, pakraščiuose ragena išlieka skaidri. Distrofija gydoma persodinant rageną.Yra skiriami keli šios distrofijos tipai. I tipo distrofijai būdingi tik ragenos požymiai be jokių sisteminių pažeidimų, ji prasideda pirmam gyvenimo dešimtmety pasikartojančiom ragenos erozijom. II tipo sindromas (Meretoja) susijęs su sisteminiais reiškiniais, nors akių pažeidimas atsiranda vėliau – jau vidutinio amžiaus suaugusiems. Veidas įgauna kaukės išvaizdą, būdingos nusvirę ausys, laisva, niežtinti oda su amiloido depozitais, galvos ir periferinių nervų paralyžius. III tipo distrofija prasideda ketvirtam-šeštam gyvenimo dešimtmety matymo pablogėjimu, pasikartojančios ragenos erozijos nėra būdingos.

Grūdelinė distrofija – paveldima AD keliu, prasideda pirmam gyvenimo dešimtmety pasikartojančiom erozijom. Priekinėje stromos dalyje atsideda maži, snaiges primenantys hialino depozitai, ragena tarp jų išlieka skaidri, pradžioje daugiau centrinėje ragenos dalyje. Distrofijai progresuojant pokyčiai plečiasi, pablogėja rega. Gydoma ragenos persodinimu.

Avelino distrofija – pokyčiai atsiranda jauname amžiuje, erozijos pasitaiko retai, todėl asmuo gali net nežinoti turintis tokius pokyčius. Ragenos drumstelės būna žiedo, žvaigždės, snaigės formos. Gydyti paprastai šios distrofijos neprireikia.

Dėmėtoji distrofija – paveldima autosominiu recesyviniu keliu, būdingas įgimtas keratansulfato metabolizmo sutrikimas, pasireiškiantis tik ragenoje. Ragenoje atsideda kolagenas, ji drumstėja, prarandama rega. Ragenos persodinimo dažniausiai prireikiai iki 25 metų amžiaus.

Želatininė lašo pavidalo ragenos distrofija (šeimyninė subepitelinė ragenos amiloidozė) – paveldima autosominiu recesyviniu keliu, pasireiškia vaikystėje šviesos baime, matymo pablogėjimu, ašarojimu. Ragenoje atsiranda pilkšvi subepiteliniai mazgeliai (amiloido depozitai), palaipsniui susiliejantys. Anksti prarandama rega. Gydoma pakartotinėm paviršinėm keratektomijom, nes persodinus rageną gan greitai vystosi donoriniame audinyje.

Fuchso endotelinė distrofija – paprastai pasireiškia sporadiškai, nors gali būti ir paveldėta AD keliu. Dažniau pasitaiko moterims. Prasideda vyresniame amžiuje ir lėtai progresuoja. Pradžioje ragenoje atsiranda specifiniai endotelio pakitimai, jis atrodo kaip subadytas (cornea guttata), vėliau vystosi ragenos paburkimas ir matymo pablogėjimas, paprastai labiau išreikštas ryte, o dienos bėgyje ragena skaidrėja ir matymas gerėja. Ragena dėl paburkimo gali pastorėti centre iki 1mm (normoje storis 0.52-0.56mm). Vėliau ligos eigoje gali vystytis buliozinė keratopatija – epitelyje formuojasi pūslelės. Gydymui naudojami hipertoniniai tirpalai dienos bėgyje ar tepalas nakčiai. Vystantis keratopatijai naudojamas apsauginis kontaktinis lęšis. Kartais persodinama ragena – matymo išeitys po persodinimo yra geros. Taip pat kartais apsauginiu tikslu ragena dengiama amniono membrana.

Užpakalinė polimorfinė distrofija – autosominiu keliu paveldima, dažniausiai asimptominė distrofija, matoma iš karto po gimimo ar ankstyvoje kūdikystėje. Ragenoje matomi cistiniai, ruoželių pavidalo ar geografiniai pakitimai. Kartu gali būti rainelės membranos, priekinės periferinės sąaugos, glaukoma. Šiai distrofijai gydymas nereikalingas.

Įgimta paveldima endotelio distrofija – labai reta,  paveldima AD ar AR keliu. Jai būdingas dalinis ar visiškas vidinio ragenos sluoksnio – endotelio nebuvimas. Nustatomas iš karto po gimimo ar pirmaisiais gyvenimo metais, būdingas difuzinis ragenos paburkimas, ji įgauna pilkšvą atspalvį ar gali būti visiškai drumsta. Ragenos persodinimas yra vienintelis veiksmingas gydymo metodas, kai matymas dėl pokyčių ragenoje yra blogas.