AKISPŪDIS – dėl nuolatinės skysčių apytakos akies viduje susidarantis spaudimas. Akies skystį gamina krumplyno ataugos.  80% viso akies skysčio aktyvios sekrecijos būdu pagamina nepigmentinio krumplyno epitelio ląstelės, nepriklausomai nuo akispūdžio dydžio. Likę 20% pasyviai išsiskiria ultrafiltracijos ir difuzijos būdu, priklausomai nuo krumplyno kapiliaruose esančio kraujo spaudimo, plazmos onkolinio spaudimo bei intraokulinio spaudimo.

Labai padidėjus akispūdžiui, pasyvi skysčio sekrecija sumažėja. Pagamintas akies skystis iš užpakalinės kameros per vyzdį nuteka į priekinę kamerą, kurioje randasi akies skysčio nutekėjimo struktūros. Pagrindinis akies skysčio kiekis, iki 90%, nuteka per priekinės kameros kampe esančią drenažinę sistemą – per trabekulinį tinklą į Šlemo kanalą, o iš jo - į episklerines venas.  Likę 10% nuteka uveoskleraliniu keliu per krumplyno, odenos, gyslainės venas.

Akispūdis priklauso nuo akies skysčio gamybos, nutekėjimo bei spaudimo episklerinėse venose. Bendrai populiacijoje akispūdis būna nuo 10-11 iki 21 mmHg, jo dydis gali svyruoti priklausomai nuo paros laiko (paprastai didžiausias ryte, galimi svyravimai iki 4mmHg), širdies dažnio ir kitų faktorių. Akispūdis dažnai yra skirtingas tarp akių, bet šis skirtumas paprastai neviršija 3mmHg. Sergant glaukoma, paprastai nustatomas padidėjęs akių spaudimas, tačiau glaukoma gali būti diagnozuota ir esant normaliam akių spaudimui, o vien tik padidėjęs akių spaudimas dar nebūtinai yra glaukomos požymis.

Atgal