GLAUKOMA – tai grupė ligų, kurių metu pažeidžiamas regos nervas. Jai būdinga, kad padidėjęs intraokulinis spaudimas ir kiti faktoriai sąlygoja regos nervo atrofiją bei tinklainės ganglinių ląstelių ir jų aksonų žūtį.

Dažniausiai glaukoma nustatoma suaugusiame amžiuje, tačiau ji gali būti ir įgimta ar atsirasti vaikų amžiuje. Pagal priekinės kameros kampo būklę skiriamos atviro (dažniausiai pasitaikančios) bei uždaro kampo glaukomos. Pagal glaukomos atsiradimo priežastį skiriama pirminė glaukoma (nesusijusi su kita akių ar bendra patologija) bei antrinė, sąlygota kitų akių ligų, vaistų vartojimo: pseudoeksfoliacinė, pigmentinė, sukelta akies vidaus navikų, traumos, kraujosruvų į akies vidų, lęšiuko pokyčių, ilgo kortikosteroidų naudojimo.

Dažniausiai pasitaikanti yra pirminė atviro kampo glaukoma. Ja serga apie 1-2% vyresnių nei 40 metų žmonių, iki 5% vyresnių nei 60 metų žmonių. Glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai yra šie: akispūdžio dydis, vyresnis amžius, rasė (afroamerikiečiai serga 3-6 kartus dažniau nei baltieji), šeimyninė glaukomos anamnezė (rizika susirgti glaukoma padidėja 3-6 kartus, jei šia liga serga pirmos eilės giminaičiai), plonesnė ragena centre. Kiti galimi rizikos faktoriai yra trumparegystė, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija. Kliniškai šiai glaukomai būdingas padidėjęs intraokulinis spaudimas, specifiniai akipločio, regos nervo disko pokyčiai, atviras priekinės kameros kampas. Ligai progresuojant negrįžtamai pablogėja rega, o negydant galimas apakimas.

Glaukoma nėra išgydoma liga. Skiriamo gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą bei išsaugoti regėjimo funkcijas. Glaukomai gydyti taikomas medikamentinis gydymas lašais, nutekėjimą gerinančios lazerio ar chirurginės operacijos.

Atgal